May 28, 2012

The last bell in highschool







May 22, 2012

It's time to fly

Per pastaruosius mėnesius viskas vyksta tokiu greičiu, kad kartais sunku spėti susigaudyti tarp visų įvykių, jausmų ar emocijų. Obelys jau seniai be žiedų, jau ir alyvos spėjo nužydėti, o šį penktadienį mano paskutinis skambutis ir tada mes paskutinį kartą visi kartu stovėsim ant scenos ir dainuosim bendrą dainą apie savo skrydį į gyvenimą. Labai keista kasdien matyti visus dvyliką metų matytus žmones ir suprasti, kad su jais viskas jau baigta, kad mums liko tik keli formalumai kaip egzaminai, išleistuvės ir viskas, mes jau nebe abiturientai, jau nebe mokiniai. Keista suprasti, kad po šios vasaros jų visų nebesutiksiu, kad kai kurių nesutiksiu niekada, kad nebematysiu visų mokytojų, visų veidų, kuriuos mačiau tiek metų, kad net spėjau nuo jų pavargti, keista, kad visų gyvenimai po šios vasaros visiškai pasikeis. Atrodo dar neseniai tą apsiniaukusį rugsėjo pirmosios rytą stovėjau prie mokyklos durų ir drauge su kitais abiturientais žengėm į mokyklą paskutiniams savo metams joje, o dabar jau viskas, visi jau pasiruošę išskristi, eiti į savo gyvenimą ir nors dar kartais turim pamokų, dar kartais susitinkam, bet iš tiesų mes jau senokai viena koja nebe mokykloj. Dabar kasdien kai kurios pamokos įvyksta paskutinį kartą gyvenime, pamažu grąžinu visus vadovėlius, su mokytojais atsisveikinam visam laikui ir jie linki sėkmės gyvenime, linki būti laimingiems. O juk viskas mokykloje liks taip pat, bus kitas rugsėjis, visi vėl sugrįš į savo suolus, pas savus mokytojus, vėl bus šimtadienis, paskutinis skambutis, egzaminai – viskas kaip visada, tik labai neįtikėtina tai, kad ten nebebus visų mūsų, kad visi išsibarstys po pasaulį ir vienintelis mus siejantis dalykas liks tai, kad tiek daug metų praleidom visi kartu, nors su kai kuriais net neteko deramai susipažinti...

May 17, 2012

When dreams come true



More pictures later :)

May 15, 2012

Wherever you go





May 11, 2012

When flowers bloom


 Vėlyvas pavasaris man pats gražiausias laikas visuose metuose,  todėl dabar fotografuoju vien nuostabiai žydinčius medžius, o jei neturiu fotoaparato su savimi, stengiuosi kuo geriau visa tai įsiminti savomis akimis. Šio nuostabaus žydinčių medžių meto laukiu ištisus metus ir kai galiausiai sulaukiu, kiekvienas pamatytas žiedas mane džiugina ir eidama pro nuostabiai kvepiančius medžius aš tiesiog šypsausi. Norėčiau, kad taip gražu būtų kuo įmanoma ilgiau, bet žiedai dingsta per keletą dienų, o dabar jau pradeda snigti ir obelų žiedais ir tai ženklas, kad pavasaris beveik baigėsi ir jau ateina vasara, o tai nuolat primena, kad kartu su vasara ateina dar daugiau pabaigų, kurioms aš taip ir nesuspėjau pasiruošti per visus metus...







May 8, 2012

New colours in my world





May 6, 2012

Shake dreams from your hair








1 2 3