November 26, 2012

I still can't believe it!


I can't believe that it's true. I WILL SEE LANA DEL REY LIVE. I just have to wait until summer finally comes and my dream will come true. So I have one more reason to wait the summer. And I guess.. dreams sometimes really come true.. :)

November 19, 2012

ONE


Today my blog turned 1! So happy birthday to it! :) Thanks to everyone who follows me, I appreciate it so much :)
---
Negaliu patikėti, kad praėjo jau vieneri metai, laikas tikrai bėga velnišku greičiu. Dar atsimenu, kaip nedrąsu buvo pradėti rašyti blogą ir kiek laiko reikėjo, kol tam pasiryžau. Iš pradžių buvo labai keista rašyti tiesiog sau, kai niekas čia nesilankė, bet laikui bėgant ėmė užklysti vis daugiau ir daugiau žmonių, o tai  mane labai labai džiugina. Nors kartais apima nežinau, ką čia darau ir apie ką turiu rašyti krizės, tačiau taip ir nepasigailėjau, kad pradėjau jį rašyti, kartais tai būna labai gera terapija :)
Ačiū visiems, kurie per šiuos metus čia apsilankė, už visus komentarus ir ypač ačiū tiems, kurie užklydę čia kartą, pasiliko čia ilgesniam laikui :) Jūs mane labai labai džiuginat savo apsilankymais :))


November 17, 2012

The Blogger Tag





Labai džiaugiuosi, kad gavau net 3 tagus iš mielų blogerių, bet pastaruoju metu tikrai neturiu laiko, todėl dabar ankstyvą šeštadienio rytą sudalyvausiu šiame žaidime, tačiau, nepykit, truputį pakeisdama taisykles. Kaip tik pamačiau, kad Kotryna mane truputėlį aplenkė ir žaidime sudalyvavo lygiai taip, kaip norėjau aš :) 
Taigi, ačiū labai RositaiRūtai ir Monikai už paminėjimą ir atsakysiu į 11 klausimų, po kelis iš kiekvieno blogo :)

1. Kokią knygą parekomenduotum perskaityti? Jack Kerouack "Kelyje". Tai viena geriausių knygų, kurias esu skaičiusi ir kiekvieną kartą ją skaitydama atrandu vis kažką naujo ir nuostabaus. Taip pat visos E.M. Remarque knygos :)
2. Jei visad turėtum, ką galėtum valgyti kasdien? Kasdien? Tikriausiai įvairiausius vaisius
 3. Į ką atkreipi dėmesį stebėdama praeivius?
Dažniausiai į jų aprangą ir į jų veido išraišką, nuotaiką

4. Kur norėtum nukeliauti? Į Pietų Ameriką, Australiją, JAV, Naująją Zelandiją, Italiją, sugrįžti į Prancūziją
5.Kokias valstybes esi aplankęs/ius? Čekiją, Latviją, Estiją, Turkiją, Graikiją, Austriją, Italiją, Slovėniją, Slovakiją, Ispaniją, Vokietiją, Liuksemburgą, Prancūziją, Olandiją 

6.Šiuo metu daugiausiai tavo klausoma daina? Alicia Keys - Brand New Me ir The xx - Sunset

7.Ar turit namie augintinių? ne 

Kokios profesijos atstovu/e save įsivaizduoji ateityje? Tiesą sakant nežinau. Nors studijuodama jau turėčiau žinoti, kad tai turėtų būti mano ateitis, tačiau visiškai neįsivaizduoju, kokia turėtų būti mano profesija

8.Kokia tavo nuomonė apie "pasaulio pabaigą"? Labai labai tikiuosi, kad ji neateis ir kad majai tiesiog suklydo
9.Mėgstamiausias aukštosios mados vardas? Ellie Saab, Chanel, Louis Vuitton, Dior

10. Didžiausias pasiektas tikslas? Tikriausiai tai, kad pavyko baigti mokyklą su pagyrimu :)


November 14, 2012

Sometimes you need to step outside and get some air, and remind yourself of who you are and where you want to be.


I can't control my time anymore, it controls me literally. Studies took over my life which I'm honestly not really happy about and I simply don't have time to do anything except all the work for the university. So there I am on late Wednesday night posting about my weekend which seems so far away. As I've been feeling really down lately so the relaxing weekend like that was much needed but sadly weekends last much shorter than I would like them to last. So I finally took some time from all the work and I spent almost two days (!) doing things I really enjoy.


I spent some time reading fashion magazines...




I made waffles which were REALLY tasty...




...and I watched one of my all time favorites - 500 days of Summer. I don't know anymore how many times I watched it, but this movie is incredible!
Right now, I'm going to spend some time dreaming of the upcoming weekend...

November 10, 2012

All she ever dreamed of all she ever thought was never ending love


That's the best music to my ears on gloomy Saturdays like this one :)

November 3, 2012

I'd never be me without the security of your loving arms

Taip įsisukau tarp viso darbų maratono, kad nė nesuspėjau pastebėti, kaip staiga atėjo lapkritis. Visi buvo teisūs sakydami, kad universitete laikas lekia nepastebimai - tik tampi studentu, o žiūrėk, jau pirmosios tavo studentiškos kalėdos, kurias jau turime pradėti planuoti. Niekada nebuvau tarp tų žmonių, kurie vos praėjus vasarai ima laukti Kalėdų, bet panašu, kad reikės prisitaikyti prie skubančio gyvenimo, nes dabar Kalėdos ateina anksčiau (kaip, beje, ir sniegas). Nors Kalėdos vienas nuostabiausių dalykų kiekvienuose metuose, bet atrodo kažkaip netinkama pradėti jų laukti taip anksti, kai lauke pilna rudeninio lietaus balų ir jokiomis Kalėdomis man kol kas nė nekvepia. Man dar truputėlį per daug trūksta šiltų ir ilgų vasaros dienų, kai saulė nusileidžia labai vėlai, kai galima stebėti nuostabius saulėlydžius ir prieš akis laukia milijonai maloniausių planų.
Taip nuolatos ir skęstu tarp visų milijonų knygų, straipsnių, kuriuos turiu perskaityti, tarp ruošimosi koliams, tarp SA darbų ir viso kito, dėl ko poilsio laikui beveik nebelieka. Jau pamiršau, ką reiškia ramiai prisėsti ir žiūrėti filmą ar serialą, knygos į rankas nebuvau paėmusi jau porą mėnesių, bet laimė, kad po ilgų nesėkmingų paieškų, pagaliau netikėtai gavau išsvajotąją The Great Gatsby, kurią sau prisižadėjau kuo greičiau perskaityti, nepaisant visų kitų darbų.
Pastarosios dvi savaitės taip išmušė mane iš ir taip gan nestabilių vėžių, kad prireiks laiko, kad sugrįžčiau į bent jau pakenčiamą gyvenimo ritmą. Taip mano dienos ir lekia tarp universiteto, šimtų darbų, kurių krūva kaupiasi daug greičiau, nei sekasi ją mažinti ir tarp trumpučių susitikimų su mylimiausiais žmonėmis. Tada kartais tenka sustoti ir prisiminti, kad praėjo jau du mėnesiai universitete ir kad iki šių metų, kuriems niekaip nerasčiau apibūdinimo, pabaigos vos pora mėnesių..
Negaliu sau atleisti, kad apleidau visas savo labai mėgstamas veiklas ir kasdien žadu sau prie jų sugrįžti, tik laikas taip ir lekia pro šalį... Bet visa laimė, kad mano gyvenime yra tokių nuostabių žmonių, kurie net ir patį lietingiausią lapkričio vakarą gali paversti tokiu jaukiu ir maloniu ir rudeninės gatvės, kuriomis tenka žingsniuoti pasislėpus po milžinišku skėčiu, nebeatrodo tokios jau nemalonios, kai širdyje tiesiog gera. 



1 2 3